Tallow Kremas su Vanile: Kai Jautiesi Lyg Ant Veido Turėtum Sumuštinį su Kumpiu
Žiūri į tą mažą stiklainį. Smirda vanile. Tikrai smirda. Bet tada pagalvoji – o kas viduje? Ir viskas. Galva sustoja. Nes tai jautienos taukai. Tiesiogine to žodžio prasme. Pieno riebalai, sviestas – suprantu. Avies vilna – gerai. Bet jautiena? Ant veido? Pirmą kartą pagalvojau, kad čia kažkokia pramoga iš tų žmonių, kurie perka akmenis už šimtą eurų. Tiesiog norėjau, kad žiemą odos nebūtų kaip driežo. O dabar sėdžiu ir žiūriu į šį daiktą, kuris atrodo lyg kremas, o yra... na, žinai. Bet štai kas. Aš jį naudoju. Ir odai tai tikrai patinka. Keista, bet tiesa.
Prieš porą savaičių buvo taip šalta, kad veidas tiesiog skilo. Bandžiau viską. Tuos mėlynus tubelius, tuos brangius serumus iš dovanų. Niekas. Oda traškėjo, buvo rausva, nemalonu. Tada kažkur perskaičiau apie tallow kremą. Jautienos taukų odos priežiūra. Pagalvojau – žmogau, tu rimtai? Bet buvo vėlu, aš pavargusi, ir tas Etsy pardavėjas rašė taip atsainiai, lyg čia visiškai normalu. „Gaminama Prancūzijoje, iš žolėmis šeriamų galvijų.“ Nu ir nusipirkau. Galvojau, bent jau bus įdomi istorija.
Kaip Aš Pradėjau Tepti Sau Ant Veido Tai, Ką Valgau
Atėjo paštomatą. Mažas rudas pakelis. Atidarau – stiklainis. Atidarau stiklainį. Kremas. Tikrai kremas. Buvau tikrai nustebusi, nes tikėjausi kažko kito. Gal riebaus, gelsvo, kvapą kuriantis. Bet ne. Tai buvo baltas, purus, lyg sutraiškyta viršūnė. Pakvėpiavau. Smirda... vanile? Kaip ir taip. Bet ne ta saldi, dirbtinė vanilė iš pyragų. Kažkaip šiltesnė. Gal truputį degtinės? Nežinau. Bourbon vanilės kvapo tallow balzamas – štai kaip jie tai vadina. Bet man tai tiesiog atrodo kaip vanilė, kurią užuodžius norisi įsikasti į antklodę.
Pirmą naktį tepliojau labai mažai. Tik ant kaktos. Bijojau pabusti su veidu, prilipusiu prie pagalvės. Arba su išbėrusia oda. Bet nieko neatsitiko. Tiesiog pamačiau veidrodyje, kad oda blizgėjo. Ne riebiai, o kaip... sveikai. Keista. Toliau tepliojau jau drąsiau. Ant rankų, kurios nuo šalčio atrodo lyg seno popieriaus. Ant alkūnių. Ir štai kas – po savaitės rankos nustojo traškėti. Po dviejų – veidas nustojo trauktis nuo šalčio. Tai nebuvo akimirksnis „vaizdžiai pagerėjo“. Tai buvo lėtas, keistas „oi, viskas tiesiog... nustojo skaudėti“.
Kodėl Jautienos Taukai Odai Iš Tikrųjų Nėra Beprasmiški
Žiūrėk, aš ne chemikė. Bet štai ką supratau, kai pradėjau domėtis. Mūsų odos riebalai – tai vienas dalykas. Augaliniai aliejai – kitas. Bet gyvūniniai riebalai, kaip tallow, yra labai panašūs į tuos, kuriuos mūsų oda gamina pati. Kažkas apie molekulių struktūrą. Tai reiškia, kad oda juos priima kaip savus. Neužkemša porų, nes jie įsiskverbia giliau, o ne sėdi ant paviršiaus kaip silikoninė plėvelė. Tai ne naujiena – seniai seniai žmonės naudojo įvairius gyvūnų riebalus odai švelninti. Tiesiog mes tai pamiršome, kai atsirado plastikiniai buteliai su raštais „be riebalų“.
Ar tallow tinka odai? Na, pagal mano odą – taip. Ypač žiemą. Tai lyg apsigaubti viduje. Neišdžius, nesaugo nuo vėjo, bet duoda odai tą, ko jai trūksta šaltuoju metų laiku – drėgmės ir apsaugos. Jie sako, kad geras ir nuo smulkių raukšlių, nes gerina odos elastingumą. Aš to nepastebėjau, bet pastebėjau, kad odos tekstūra tapo lygesnė. Ne kaip po šampūno reklamos, bet kaip... na, sveikesnė.
Vieną vakarą atėjo sese. Sėdėjom, kalbėjom, ir aš pasakiau: „Žinai, aš dabar naudoju kremą iš jautienos riebalų.“ Ji sustingo. „Kaip... kumpio?“ „Ne, ne kumpio. Taukų. Iš vidaus.“ Jos veidas buvo be kainos. Bet tada ji paglosto mano ranką. „O dieve, tavo rankos tokios minkštos. Kas tai?“ Ir aš vėl turėjau paaiškinti. Ji vis dar galvoja, kad aš beprote, bet aš jai nusiunčiau nuorodą į tą Etsy parduotuvę. Nes kai veikia, tai veikia.
Ką Šis Kremas Iš Tikrųjų Daro (Ir Ko Nedaro)
Jis nepadaro tavęs gražesniu. Neišlygina visų raukšlių. Tai ne stebuklas buteliuke. Tai tiesiog... geras pagalbininkas. Kai žiema puola, o šildymas džiovina orą, o vėjas pjauna veidą – šis daiktas sukuria barjerą. Neploną, jaučiamą. Tiesiog apsaugą. Oda nustoja būti įsitempusi. Nustoja niežėti. Mano alkūnės, kurios visada atrodė tarsi nubarstytos druska, dabar tiesiog... alkūnės. Nieko ypatingo.
Kartais teplioju ir prieš miegą. Kvapas vanilės ramina. Ne taip, kaip aromaterapija. Tiesiog smirda gerai. Paprastai. O tekstūra – ji puri. Tai ne tas storas, sunkus kremas, kurį reikia įtrinti. Paliesti pirštu – ir jis ištirpsta. Tada įtrini – ir jis dingsta. Po to apčiuopiant odą ji lygi. Ne lipni. Ne blizganti. Tiesiog normali. Aš nežinau, kaip tai geriau apibūdinti.
Ir štai kas svarbu – aš neperku daug kvepalų. Mano vonios kambaryje nėra lentynos, pilnos buteliukų. Aš tingi. Bet šį stiklainį aš dedu ant komodo, kad pamirštų. Ir vis viena pamenu. Nes kai pabundi ryte, ir veidas nejaučia to įprasto traškėjimo... tai gera pradžia dienai.
Po Kelių Savaičių: Nieko Dramatiško, Tik Ramu
Jaučiuosi kvailai, nes neturiu prieš ir po nuotraukų. Bet jei turėčiau, pamatytum, kad prieš tai mano skruostas buvo rausvi, o dabar ne. Kad smilkinių srity odos raukšlės buvo gilesnės, o dabar jos... mažiau pastebimos. Ne dingusios. Tiesiog atrodo išsitiesinusios. Gal tai dėl hidratacijos. Gal ne. Bet man patinka rezultatas.
Naudoju jį ir ant rankų. Dirbu prie kompiuterio, rankos nuplaukiamos, išdžiovinamos. Dabar prieš darbą užtepu truputį. Jaučiuosi lyg vilkėčiau neregimas pirštines. Neleidžia odai išdžiūti iki to lygio, kai ji pradeda skilti. Viena diena draugas paklausė: „Ką tu dabar naudoji? Atrodai... išsimiegojusi.“ Aš tiesiog pasakiau: „Čia ilga istorija.“
Aš jau užsisakiau antrą stiklainį. Ne todėl, kad šis baigiasi. Jis dar pilnas. Bet dėl ramybės. Kad žinočiau – yra atsarga. Yra tas kvapas vanilės, yra ta puri tekstūra, yra tas keistas faktas, kad aš teplioju sau ant veido tai, kas prieš šimtmečius buvo pagrindinis riebalas. Tai juokinga. Ir veikia.
Trumpi Klausimai, Kuriuos Manęs Dažnai Klausia
Ar jautienos taukai tinka veidui? Aš manau, kad taip. Ypač jei oda sausėja, niežti, yra jautri. Ne visiems tiks – niekas netinka visiems. Bet jei bandei daug dalykų ir niekas nepadėjo, tai gali būti vertas išbandymas. Nes tai nėra sudėtinga chemija. Tai paprastas, senovinis ingredientas, kuris gerai sutaria su žmogaus oda.
Ar tallow balzamas užkemša poras? Mano – ne. Jis gerai įsigeria. Bet aš turiu normalią iki sausoką odą. Jei tavo oda riebi, gal ir kitaip. Bet principas toks – kadangi jis panašus į odos riebalus, jis linkęs įsigerti, o ne užsikimšti ant viršaus. Visada geriausia išbandyti ant mažos odos dalies pirmiausia.
Kaip kvepia šis bourbon vanilės tallow balzamas? Na, kaip vanilė. Tikra. Ne ta saldžioji, kurią dedi į pyragą. Šiltesnė. Turi tą... kaip... pagrindą. Degtinės? Ne, ne degtinės. Tik šilumos. Kaip vanilė, kuri stovi spintoje šalia cinamono. Labai jaukus kvapas. Ne per stiprus. Ryte jo nejaučiu, tik vakare, kai teplioju.
Kur aš jį nusipirkau? Radau mažoje Etsy parduotuvėje. Jie specializuojasi ties šiais tallow balzamais. Gamyba Prancūzijoje, naudoja žolėmis šeriamų galvijų taukus. Atrodo rimtai, nors ir keista. Pristatymas truko porą savaičių, bet aš nesiskubinu.
Tai viskas. Jei žiema tave muša, o oda atrodo nelaiminga, gal verta pamėginti kažką neįprasto. Aš buvau skeptikė. Dabar tiesiog naudotoja. Ir mano oda dėkoja.
