Kriaušės Tallow Balmas: Kai parduotuviniai kremai nepadėjo
Žiūrėk. Turiu pasakyti vieną dalyką apie odos priežiūrą. Arba, nežinau, apie visą tą kremų ir losjonų reikalą. Prieš porą mėnesių, gal sausio vidury, mano rankos tiesiog. Jau nebegalėjau. Odos kreveliai ant pirštų, kaip popierius, ir niekas nepadėdavo. Bandžiau viską. Tą žalią Niveos kūno pienelį, kuris stovi ant kiekvieno vonios kambario krašto. Bandžiau tą brangų La Roche-Posay Cicaplast, apie kurį visi kalba. Nieko. Tiesiog užsikeldavo ant odos kaip plėvelė, o po valandos vėl sausuma. Ir aš sėdžiu vieną vakarą, žiūrū į televizorių, rankos graužia, ir galvoju – na ir šūdas. Čia yra tas momentas, kai pradedi ieškoti kažko kitko. Kažko, kas nėra iš vaistinės lentynos. Ir tada susiduriau su žodžiu tallow. Jautienos taukai. Ant veido. Skamba. Na. Skamba keistai. Bet aš jau buvau taip susierzinusi, kad nusipirkau. Šitą konkretų – plaktą tallow balmą su kriaušės kvapu. Ir žinai ką? Tai pakeitė žaidimą. Tikrai. Štai kodėl aš čia rašau, pusiau žiūrėdama seną serialą, o ant kėdės šalia stovi tas mažas stiklinis indelis.
Kaip aš pradėjau naudoti tallow ant veido (ir visur kitur)
Tai prasidėjo nuo tos pačios senos istorijos. Peržengi tam tikrą amžių, arba tiesiog tavo oda nusprendžia, kad nebemėgsta to, kas veikdavo anksčiau. Mano veidas žiemą – katastrofa. Įtemptas, šiek tiek plikščias, su tokiomis smulkiomis sausgyslėmis prie nosies. Naudojau tą mėlyną CeraVe veido kremą, kurį perka visi. Jis buvo. Gerai. Bet ne gerai gerai. Jis kažką darė, bet ne tai, ko man reikėjo. Tada pamenu, kaip mačiau kokį video Instagram'e, kaip žmogus plaka savo tallow balmą. Atrodė kaip putų grietinėlė. Galvojau – ar čia rimtai? Jautienos taukai? Kaip aš tai uostysiu?
Bet frustracija laimi. Užsakiau iš vienos mažos Etsy parduotuvės. Plaktą jautienos tallow balmą, pagamintą Prancūzijoje iš žolėmis šeriamo galvijų riebalų. Kvapas – kriaušė. Nusprendžiau, kad jei jau rizikuoji, tai bent su geru kvapu. Atėjo mažuose popieriniuose maišeliuose, kaip dovanėlė. Atidariau. Kvapas ne toks, kokį įsivaizdavau. Ne stiprus. Ne kaip kepta mėsa, dieve apsaugok. Kaip. Na, kaip suminkytos kriaušės su kąsneliu medaus. Labai švelnus. Priduriau šiek tiek ant piršto. Tekstūra buvo keista. Ne kremo, ne aliejaus. Kaip labai, labai tiršta, bet ori puta. Kaip išblyškusios grietinėlės sviestas. Užsimerkiau ir patepiau ant veido.
Ir čia esmė. Natūrali odos priežiūra prieš komercinę – visada kalbama apie "sugerimą". Komerciniai kremai dažnai turi tų silikonų, vandenilio riebalų, visokių užpildų. Jie sėdi ant viršaus. Šitas tallow balmas. Jis išnyko. Tiesiogine to žodžio prasme. Po minutės jau nebebuvo jokios riebios, lipnios juostos. Oda tiesiog atrodė... rami. Ne per daug blizganti, ne matinė. Tiesiog hidratuota. Kaip nusipirkus gerus, brangius marškinius – jaučiasi skirtingai, bet negali paaiškinti kodėl.
Kodėl jautienos tallow odai iš tikrųjų logiška
Aš čia ne chemijos profesorė. Bet kai pradėjau skaityti, viskas susidėliojo į vietas. Žmogaus odos riebalai ir galvijų riebalai – jie gan panašūs pagal sudėtį. Ypač jei galvijai lesa žolę, kaip ir turėtų. Tai reiškia, kad kūnas tą tallow atpažįsta. Kaip savo. Todėl jis taip gerai įsiskverbia, o ne lieka ant paviršiaus kaip koks barjeras. Tai ne "drėkinimas" sluoksniu. Tai kaip duoti odai tai, ko jai iš tikrųjų reikia, kad ji galėtų pasirūpinti savimi.
Mano pirmoji mintis buvo – na, puiku, bet ar tai neužkins porų? Visą gyvenimą girdėjau, kad riebalai = spuogai. Pasirodo, ne. Kai oda gauna gerų, su ja suderinamų riebalų, ji nustoja gaminti tiek daug savo riebalų per daug. Ji atsipalaiduoja. Mano maišelio sritys, kurios žiemą visada buvo šiek tiek nelygios, po poros savaičių naudojant tallow balmą tiesiog išlygino. Ne stebuklas per naktį. Bet pastebimas pokytis. Kaip atsikėlus ryte ir pajutusi, kad oda minkšta, o ne įtempta.
Ir aš naudojau jį VISUR. Ant rankų, kurios taip pykino. Ant alkūnių, kurios atrodė kaip dviem skirtingom priklausančios. Ant lūpų kampų. Net ant blakstienų šaknų prieš miegą, nors nežinau, ar tai buvo protinga. Bet jausmas buvo toks geras. Tai buvo vienas produktas, vietoj penkių skirtingų buteliukų vonios kambaryje. Vienas indelis ant komodo.
Ką šis kriaušės tallow balmas iš tikrųjų daro (mano atveju)
Gerai, tai ne magija. Jis nepašalins raukšlių, kurios jau yra. Neišgydys rimtos ekzemos, nors daug žmonių rašo, kad padeda su odos įniršiais. Bet kas jis daro, jis daro labai gerai.
Jis sulaiko drėgmę. Žiemą, kai šildymas orą paverčia dykuma, tai yra viskas. Patepi ryte po dušo, kai oda dar šlapia. Jis užrakina tą drėgmę viduje. Visa diena jautiesi apsaugotas. Prieš tai, apie 3 val. po pietų, aš jau čiumpdavau rankų kremą. Dabar – nieko. Rankos tiesiog normalios.
Jis ramina. Jei nusisukau veidą nuo vėjo, arba per daug nusiprausiau, oda pradeda degti. Šitas balmas kaip atvėsimo kompresas. Švelnus, neutralus. Kriaušės kvapas čia tik malonus bonusas. Jis neperša, neprimena vaistinės. Primena kažką valgomą, bet ne taip, kad norėtumsi suvalgyti. Tiesiog švelnumas.
Ir tekstūra. Ji nelempa. Tai didelis dalykas. Kai kurie riebūs balmai palieka tą baisią riebią plėvelę ant visko, ko paliesi – ant telefono, ant viršutinės, ant vairo. Šitas, kai gerai įsitera, nepalieka jokios žymės. Galima apsirengti iškart. Tai praktiška. Aš net pradedu jį naudoti kaip švelnų makiažo pagrindą po akimis. Veikia geriau nei tie specialūs hidratantuojantys korektoriai.
Mano oda po kelių savaičių
Po mėnesio, galvojau – ar čia tik mano vaizduotė? Paprašiau draugės pažiūrėti. Ji pasakė: "Oda atrodo sveikesnė". Ne "blizganti", ne "jaunesnė". Sveikesnė. Tai geriausias apibūdinimas.
Sausgyslės prie nosies – išnyko. Visiškai. Alkūnės – lygios. Rankos – nė vieno krevelio, nors ir nuplautos dešimtis kartų per dieną. Veidas ryte atrodo išsipūtęs mažiau. Gal todėl, kad oda gerai išsimiegojo ir nekovojo su sausuma visą naktį? Nežinau.
Čia yra tas "aha" momentas. Kai supranti, kad kartais paprastesnis yra geriau. Sudėtinga formulė su 50 ingredientų ne visada yra atsakymas. Kartais atsakymas yra vienas ingredientas, gerai paruoštas. Geriausias natūralus drėkintuvas man buvo ne tas, kurio ieškojau vaistinėse. Jis buvo mažame stikliname inde, ir jo pagrindas buvo kažkas, ką žmonės naudojo šimtmečius, o mes tiesiog pamiršome.
Aš jau antro indo vidury. Pirmąjį sunaudojau per maždaug du mėnesius, naudodama du kartus per dieną. Tai visai ekonomiška, jei pagalvoji. Nusipirkau dar vieną – mamai. Ji susierzinusi dėl savo sausų rankų. Jai patiko kvapas. Sakė, kad priminė jai vaikystės kriaušinį uogienę. Dabar ji irgi naudoja.
Ar aš jį pirksiu dar kartą?
Taip. Aišku. Jau žiūriu, ar tas pats pardavėjas turi kitokį kvapą, gal vanilės, kad pabandyti. Bet kriaušės tikrai liks. Jis kaip patikimas pagalbininkas. Stovi ant komodo šalia auskarų. Kartais, kai grįžtu namo iš šalčio, tiesiog atidarau indą ir pauostau. Kvapas ramina. Keista, žinau.
Tai nėra produktas visiems. Jei nori, kad kremas šnypštų, putoja ir atrodo kaip mokslinis eksperimentas, tai ne tau. Jei bijai minties, kad naudoji gyvūno riebalus – tai irgi ne tau. Bet jei esi pavargęs nuo buteliukų, kurie žada daug, o duoda mažai, jei tavo oda jau nieko nemėgsta, jei tiesiog nori paprastumo... Tai gali būti verta šanso.
Aš savo radau tikrą atokvėpį. Oda rami. Aš rami. Žiema jau nebeatrodo kaip mūšio laukas su savo odą. Tiesiog sezonas, kurį reikia išgyventi, o ne kovoti su juo. Ir šitas mažas balmas tam padėjo.
---
Keletas klausimų, kuriuos manęs dažnai klausia
Ar jautienos tallow tikrai tinka veidui? Taip. Iš patirties – taip. Logiškai mąstant, kadangi jo sudėtis panaši į mūsų odos riebalus, kūnas jį gerai priima. Jis veikia kaip puikus apsauginis ir atstatantis sluoksnis, ypač žiemą ar vėjuotą orą.
Ar tallow balmas užkins poras? Mano atveju – ne. Atvirkščiai, kai oda gauna kokybiškų riebalų, ji nustoja persigaminti savų. Bet viskas individualu. Jei turi labai riebią, linkusią į spuogus odą, pabandyk pirmiausia ant mažos zonos, pavyzdžiui, ant skruosto.
Kaip kvepia kriaušės tallow balmas? Labai švelniai. Tai ne saldumas kaip konditerijoje. Kaip suminkytos, labai prinokusios kriaušės su šiaip sau medumi. Labai natūralu. Jis nekvepia maistu ar kepta mėsa, tai pirmas klausimas, kurį visi užduoda. Kvapas greit išnyksta po tepimo.
Kur aš jį įsigijau? Aš savo pirmąjį ir antrajį indą nusipirkau iš vienos mažos Etsy parduotuvės. Jei domina, tiesiog įvesk "whipped tallow balm pear" ir atsiras keletas variantų. Svarbu žiūrėti, kad būtų iš žolėmis šeriamo galvijų ląsto ir be jokių keistų priedų. Mano buvo pagamintas Prancūzijoje, atėjo greitai, gerai supakuotas.
Na, va. Jei tavo oda žiemą elgiasi kaip išdavikas, gal verta pabandyti kažką skirtingo. Aš džiaugiuosi, kad pabandžiau. Dabar galiu ramiai žiūrėti savo serialą, žinodama, kad nereikės skubėti į vonios kambarį dėl kremo. Smulkmena, bet kuri daro dieną šiek tiek lengvesnę.
