Ką Aš Tikrai Galvoju Apie „Pear“ Tallow Balm (Ir Kodėl Jis Man Padėjo Žiemą)
Oho. Taigi. Žiema. Ar jau baigėsi? Ne. Lauke minus trys. Aš sėdžiu prie lango, ir mano veidas jaučiasi kaip sausas popierius. Tiksliau, kaip ta senovinė kriauklė, kurią močiutė turi ant komodos – traški, beveik įtrūkęs. Tai tas metas, kai odai atrodo reikia visko, bet niekas neveikia. Prieš porą mėnesių, kai pirmą kartą pajutau tą žieminį vėjelį, pagalvojau: „vėl prasidės“. Ir prasidėjo. O tada atsirado šis kvailas, keistas daiktas – plakytas jautienos taukų balzamas su kriaušės kvapu. Tallow balm. Taip, aš žinau. Skamba... ypatingai. Bet palauk. Aš apie jį parašiau, nes, na, jis veikia. Ir dabar, kai žiema smogia visu pajėgumu, aš jaučiuosi lyg išradus slaptą ginklą.
Prieš tai bandžiau viską. Tuos geltonus vamzdelius iš vaistinės, kurie palieka jausmą, tarsi ant veido būtų plastiko plėvelė. Brangius stiklinius buteliukus, kurių pavadinimų negaliu net ištarti. Vieną kremą, kuris kvepėjo taip stipriai, kad kaimynas liftu klausė, ar aš ruošiu tortą. Niekas nepadėjo ilgam. Oda vėl traškėjo po poros valandų. Tada kažkur internete (galbūt Reddit, galbūt tiesiog ilsta nakties naršymas) užkliuvau už šio dalyko. Jautienos taukai. Ant veido. Aš susikaupiau. Ar tai ne tas pats, kuo tepties keptą jautieną? Bet žmonės rašė keistus dalykus. Apie tai, kaip tai panašu į žmogaus odos riebalus. Apie gilią įsigertį. Nusprendžiau, kad tai arba didžiausia nesąmonė, arba genialus atradimas. Užsisakiau mažą skardinėlę iš vienos Etsy parduotuvės, tiesiog iš smalsumo. Atėjo iš Prancūzijos. Smulkus, baltas indelis. Atidariau ir... na, apie kvapą vėliau.
Kodėl Aš Išvis Įsidėmiau Į Tallow Balm
Čia yra esmė. Aš niekada nebuvau žmogus, kuris domisi „gamtiniais“ produktais. Mano filosofija buvo: kas brangiau, tas geresnis. Bet po dešimtmečio bandymų ir klaidų, mano odos būklė žiemą buvo tragiška. Tai buvo ne tik sausumas. Tai buvo paraudimai šalia nosies. Ir tas baisus, įtempęs jausmas, kai šypsaisi, ir jauti, kaip oda „pleištrasi“. Kaip senas dažytas paveikslas. Žiūrėk, aš net nežinau, kaip tai tinkamai apibūdinti. Jausmas, kad odai reikia geros aliejaus dušos, bet tu jai duodi tik vandens.
Tada perskaičiau apie tai, kad žolėmis šeriamo galvijų taukų balzamas (tallow) savo struktūra labai panašus į mūsų odos gaminamus riebalus. Tai kaip... duoti odai tai, ką ji jau žino. Ne kažkokį svetimą sintezinį ingredientą, kurį ji bando atmesti, o pažįstamą medžiagą. Logika skamba prasmingai, tiesa? Bet vis tiek keista. Pagalvojau, jei tai nepavyks, bent jau turėsiu įdomią istoriją. Aš pradėjau nuo rankų. Jos žiemą atrodo kaip aligatoriaus oda. Po poros dienų... jos tiesiog buvo normalios. Nepatikėjau. Tada nusprendžiau išbandyti ant veido. Vieną vakarą, kai niekas nemato. Tai buvo lemtingas vakaras.
Kaip Šis Kriaušės Kvapo Tallow Balm Veikia Iš Tikrųjų
Gerai. Atidarau skardinėlę. Konsistencija ne kaip įprastam kreme. Tai puru, beveig kaip išlydytas ledas, bet kambario temperatūroje. Labai lengva. Pabandau pirštu – jis tiesiog tirpsta. Kaip sviestas, bet ne riebus. Keista. Užuodžiu. Kriaušė? Ne visai. Kaip saldi kriaušė, kuri tik pradeda bręsti, dar ne visai prinokusi. Labai švelnus kvapas. Jis nepuola į nosį. Jis tiesiog yra. Patepu šiek tiek ant kumščio, patręšiu ant veido.
Pirmas jausmas – vėsus. Malonus. Tada jis pradeda „dingti“. Tai keičia visus įpročius. Įprastai kremą matai ir jaučiui valandą. Šis... jis tiesiog įsigeria. Po penkių minučių jaučiuosi, lyg nieko nebūčiau tepęs, bet oda jaučiasi kitaip. Ne šlapia, ne slidži. Tiesiog... rami. Atpalaiduota. Lyg ji pagaliau atsikvėpė. Pirmą savaitę tepausi tik vakare. Pastebėjau, kad rytais odos daug mažiau raudonos. Tas įtempimas prie skruostų – dingo. Po dviejų savaičių pradėjau teptis ir rytais, po dušo. Mano įprastas pagrindinis kremas dabar stovi ir žiūri į mane iš lentynos, beveik nepaliestas. Atsiprašau, brangusis buteliukeli. Šis taukų dalykas tave nugali.
Beje, šią savaitę radau seną nuotrauką, kurioje buvau paplūdimyje. Oda atrodė gerai. Dabar galvoju, kad galbūt vėl taip atrodys, kai atšils. Čia tas momentas, kai nukrypstu nuo temos. Bet tai svarbu! Tai susiję su pasitikėjimu savo oda. Na, ir aš pradedu jaustis taip, lyg vėl ją pažinčiau. Ne kaip priešą, kurį reikia nugalėti kremais, o kaip dalį savęs, kurią reikia pamaitinti. Žinai?
Mano Oda Po Kelių Savaičių (Ir Kas Nutiko Žiemą)
Tai ne stebuklas. Tai ne „po vienos nakties atrodau kaip kūdikis“. Tai lėtesnis, tvirtesnis pokytis. Žiema vis dar čia. Lauke vėjas. Šildymas namuose sausina orą. Bet mano oda nebesukelia tokio dramos. Anksčiau, išėjus į šaltį, veidas iškart raudonuodavo ir pradėdų niežėti. Dabar – nieko. Tiesiog normali oda, kuri yra lauke. Rankos – jos daugiausiai kenčia. Plauti indus, visą laiką dezinfekuoti. Dabar prieš einant miegu tepu šiuo balzamu, ir rytaus delnai nebėra raukšlėti ir įskilę. Netgi alkūnės, kurios visada buvo šiurkščios kaip kriauklė, dabar... gerokai sklandesnės.
Didžiausias siurprizas buvo smulkios raukšlelės po akimis. Aš nesitikiu, kad jos dings. Man trisdešimt plius, jos čia gyventi atėjo. Bet jos atrodo... mažiau įspūdingos? Lyg jos ne taip giliai įspaustos. Atrodo, lyg odai trūksta maisto, o kai jį gauna, ji atsipalaiduoja. Na, bent jau taip atrodo man. Galiu būti apsigavęs. Bet jausmas geras.
Ir kvapas. Jis lieka. Labai švelnus, švarus kriaušės kvapas. Jis neprieštarauja kvepalams ar niekam. Kartais užuodžiu delną ir galvoju „aha, tai tas“. Tai kaip asmeninė smulkmena. Dabar naudoju jį kasdien. Vakare po dušo – veidas, kaklas. Rytais – tik sausesnės vietos. Kartais tiesiog ant lūpų, kai jos atrodo blogai. Jis tampa kaip universalus pagalbininkas. Skardinėlė jau beveik tuščia. Jau pagalvojau apie kitą užsakymą. Gal net bandyti kitą kvapą. Nors šis „Pear“ man labai patinka.
Greiti Klausimai, Kuriuos Man Dažnai Užduoda
Ar jautienos taukai tikrai tinkami veidui? Aš irgi tuo abejojau. Bet paaiškinta logiškai: žmogaus odos riebalai ir gyvuliniai taukai yra panašios sudėties. Oda juos atpažįsta ir gerai įleidžia, o ne užkemša poras kaip kai kurie mineraliniai aliejai. Tai kaip duoti odai pažįstamą maistą, o ne kažką svetimo. Man asmeniškai tai veikia geriau nei bet kas kitas.
Ar tallow balm užkemša poras? Mano patirtis – ne. Jis gerai įsigeria. Aš turiu mišrią odą, kai kuriose vietose linkusią riebumui, ir niekur nekilo spuogų ar uždegimų. Atvirkščiai, oda atrodo ramesnė. Bet žinoma, kiekvienas skirtingas. Geriausia išbandyti ant mažos odos ruožo pirmiausia.
Kaip kvepia šis „Pear“ tallow balm? Labai švelniai. Kaip saldi, šviežia kriaušė, bet ne saldainių ar gėlių kvapu. Jis labai natūralus. Neapsunkina, nelieka ant odos kaip parfumerija. Jį užuodi tik tepimo metu, o po to jis išnyksta. Man tai pliusas.
Na, štai. Ilgas tekstas apie taukus. Jei kas būtų pasakęs man prieš metus, kad aš taip gilinsiuosi į tai, aš būčiau nusišypsojęs. Bet čia mes esame. Žiema dar nebaigėsi, bet aš jaučiuosi pasiruošęs. Jei tavo oda taip pat kenčia nuo šalčio ir sausumo, galbūt verta pažiūrėti į šį neįprastą, bet veiksmingą dalyką. Aš savo skardinėlę užsisakiau iš mažos Etsy dirbtuvėlės, ir ji man labai padėjo. Dabar galvoju, kad užsisakysiu dar vieną. Tikrai.
