Lavendinio Tallow Balmas: Ką Aš Tikrai Apie Jį Galvoju
Vakar vėl. Žiūriu į savo rankas, o jos tokios sausos, kad atrodo, kad vos nekrekš. Žiema, žinai. O šildymas orą padaro tokią, lyg tu gyventum dykumoje. Tai štai, aš jau po dušo, stoviu priešais veidrodį su šiuo mažu stiklinuku rankoje. Lavendinio tallow balmo. Arba tiesiog taukai, jeigu nori būti visiškai atviras. Pirmą kartą, kai tai užsisakiau iš tos mažos Etsy parduotuvės, galvojau – na, čia jau kažkas. Jautienos taukai ant veido? Rimtai? Bet dabar... dabar aš jau antrą stiklainį pradedu. Ir aš tau pasakysiu, kodėl.
Tai ne kažkokia ceremonija. Aš ne tų žmonių, kurie turi dešimt pakopų veido priežiūros ritualą. Dažniausiai tai vyksta apie 10:30 vakaro, kai jau atsisėdu ant lovos krašto, o kaimyno televizorius girdisi per sieną. Aš pavargęs. O veidas jaučiasi lyg būtų per daug nuplautas. Tai aš atsukau tą dangtelį. Smirda... na, lavanda. Tikra. Ne kažkokia saldainių kvapą primenanti. Kaip tavo močiutės spintelėje, kur ji laikė sausas žoleles. Kvapas stiprus. Bet ne nemalonus. Jis kažkaip tuoj pat užpildo kambarį. Ir kažkodėl tai man primena viešbutį Paryžiuje, nors aš ten niekada nebuvau. Gal tiesiog filmuose. Anyway.
Kaip Aš Pradėjau Naudoti Tallow Ant Veido
Aš niekada nebuvau didelis veido kremų gerbėjas. Visada jie man likdavo ant odos, lipnūs, arba nieko neveikdavo. Perkandavau brangius, iš bandymo pakuočių, visokius gelius ir serumus. Rezultatas nulis. O žiemą situacija tik blogėjo. Ant kaktos atsirado kažkokia sausumo pleistrė, kuri niekaip neišnykdavo. Tada aš kažkur internete, gal Reddit'e, pamačiau žmogų, rašantį apie tallow balmą. Galvojau, kad čia kažkokia ekstremalių mėgėjų fantazija. Taukai? Iš jauties? Bet žmogus rašė taip atvirai ir paprastai, lyg kalbėtų apie duoną su sviestu. Jis sakė, kad tai pagaminta Prancūzijoje, iš žolėmis šeriamo galvijų riebalų, ir kad tai suplakta iki tokios tekstūros... Na, aš nusipirkau iš smalsumo. Ir iš beviltiškumo. Atėjo paštu maža dėžutė. Atidarau – viduje stiklinukas. Atrodė labai paprastai. Jokio išpūsto dizaino. Man patiko.
Pirmą naktį teko įtempti valią. Atidariau. Pabandžiau pagalvoti apie tai kaip apie sviestą. Įsidėmiau mažą šaukštelį – maždaug per pusę nykščio nagą. Tiesiog tiek. Jis buvo... tankus. Labai tankus. Kaip iš karto iš šaldytuvo išimtas sviestas. Aš jį sudėjau ant delno pirštų ir pradėjau trinti. Šiluma iš rankų jį ištirpino. Jis virto lyg aliejumi. Bet ne aliejumi. Sunku paaiškinti. Tada aš jį tepiau ant veido. Skruostai, kakta, smakras. Jis neiš karto įsigėrė. Oda buvo kaip aptepinta. Aš pagalvojau "va, žinojau". Bet po maždaug minutės, gal dviejų... jis dingo. Tiesiog. Nebebuvo jokio lipnumo. Oda atrodė... rami. Ne šviežiai drėkna, ne blizganti. Tiesiog normali. Ir minkšta. Labai minkšta. Aš užsimerkiau ir užsnūdau greičiau nei įprastai. Gal dėl kvapo. Gal dėl to, kad nustojau galvoti apie savo sausą odą.
Ką Šis Lavendinio Balmas Iš Tiesų Daro
Tai nėra stebuklas. Neišnaikina raukšlių. Nesuteikia deimantinio blizgesio. Bet jis daro vieną paprastą dalyką – jis sustabdo tą sausėjimo ciklą. Prieš naudodamas šį tallow balmą, mano rytinis reikalas buvo matyti, kur šiąnakt oda nusprendė atsiskirti nuo kūno. Dabar to nėra. Aš atsikėlu, o oda atrodo ta pati, kaip ir vakare užmigus. Ramiai drėkna. Ir štai čia yra tas mokslas, kurį aš perskaičiau vėliau: žmogaus odos riebalai ir galvijų tallow yra beveik identiški pagal sudėtį. Todėl oda tai pripažįsta. Tai ne kažkoks svetimas silikonas ar mineralinis aliejus. Tai kaip... grįžti namo. O žiemą, kai šildymas ir vėjas išneša visą drėgmę, šis balmas veikia kaip apsauginis sluoksnis. Jis neleidžia vandeniui išgaruoti.
Aš jį naudoju ir kitur. Pavyzdžiui, rankoms. Po to, kai nuplauku indus arba grįžtu iš lauko su šaltais pirštais. Įdedu šiek tiek daugiau, tepu plačiai, įtrinu. Pirma minutė – atrodo, kad rankos alyvuotos. Bet tada viskas įsigeria. Ir po valandos jos nebe tokios raukšlėtos, lyg iš seno popieriaus. Mano alkūnės, kurios atrodė kaip žuvies žvynai... jos dabar normalios. Tiesiog normalios odos. Aš netgi kartą patepiau ant lūpų, kai neturėjau lip balmo. Veikė. Skonis buvo neutralus.
O kvapas... aš jau minėjau. Jis stiprus. Tai nėra švelnus, migdolų pieno su lavanda kvapas. Tai yra tikra, žali, šiek tiek kartoka lavanda. Jis neliko ant odos ryte. Jis išnyksta per naktį. Bet prieš užmigstant tai yra kaip aromaterapija. Mano katė pradžioje keistai žiūrėjo į tą stiklainį, dabar jai nerūpi. Aš kartais tiesiog atsukau dangtelį ir pauostau. Tai primena ramybę. Kaip vaikystės vasaros vakaras kaime. Nežinau kodėl.
Mano Oda Po Kelių Savaičių
Po maždaug trijų savaičių kasdieninio naudojimo (aš praleisdavau dienas, kai tiesiog pamiršdavau, nes tai nėra ritualas, o tiesiog... naudojimas) aš pastebėjau keistą dalyką. Aš nustojo galvoti apie savo odą. Tai didžiausias komplimentas. Anksčiau aš ją nuolat čiupinėdavau, žiūrėdavau į sausas dėmes, bandydavau jas slėpti kremais. Dabar aš tiesiog einu per dieną. Ryte nusiprausiu veidą vandeniu, kartais naudoju lengvą drėkinamį kremą, jei jaučiuosi. Vakare – tallow balmas. Tai viskas.
Mama atvažiavo svečiu, pamatė šį stiklainį ant mano nakties staliuko. Ji paklausė "kas čia?". Aš pasakiau "taip, tai taukai". Ji pasidarė keista veida. Bet tada ji pamatė mano rankas. Jos buvo švelnios. Ji paprašė išbandyti. Dabar ji irgi naudoja, tik be kvapo, nes jai nepatinka stiprūs kvapai. Ji sakė, kad jai padėjo nuo senų rankų sausumo problemų, su kuriomis kovojo metai. Aš nesakau, kad tai veiks visiems. Bet man veikė.
Ir štai svarbus dalykas: aš nustojo naudoti visokius drėkinamuosius tonikus ir pan. Tallow balmas, atrodo, išsprendė pagrindinę problemą, todėl kiti produktai tapo nereikalingi. Aš taupau pinigus. Nors šis balmas nėra labai pigus, bet vieno stiklainio užtenka labai ilgam, nes naudoji mažai. Mano pirmas stiklainis užtruko beveik keturis mėnesius.
Ar Aš Jį Vėl Pirksiu?
Jau nusipirkau. Kaip sakiau, aš jau antrą. Kai pirmasis baigėsi, aš savaitę bandžiau gyventi be jo. Naudojau savo seną, "normalų" veido kremą. Po trijų dienų ta pati sausumo pleistrė grįžo ant kaktos. Tai buvo kaip atsakymas. Aš iškart užsakiau naują. Dabar jis tiesiog yra mano vonios kambario daiktų dalis. Šalia dantų šepetėlio ir muilo.
Jei tu galvoji apie tallow balmo priežiūros rutiną, tai nėra sudėtinga. Tai nėra rutina. Tai tiesiog veiksmas prieš miegą. Užtrunka minutę. Įsidedi šiek tiek, ištirpini rankose, tepi. Viskas. Nėra jokių laukimo laikų, kol įsigers, nėra sluoksnių. Vienas sluoksnis. Naktis. Jei turi labai sausą odą, galima naudoti ir ryte, bet aš asmeniškai to nedarau, nes man nepatinka jausmas dienos metu. Naktis yra tobula.
O jei nori pradėti naudoti tallow odai, pradėk nuo mažo. Labai mažo. Ir būk kantrus. Pirmąsias minutes atrodys, kad niekas neįsigeria. Bet įsigeria. Tikrai.
Greiti Klausimai, Kuriuos Man Užduoda
Ar jautienos tallow iš tiesų tinka veidui? Aš manau, kad taip. Bent jau man. Kaip minėjau, jo sudėtis panaši į mūsų odos riebalus, todėl oda tai gerai priima ir giliai įleidžia. Tai ne uždengia odos, o ją maitina. Ypač žiemą, kai odai reikia apsaugos.
Ar tallow balmas užkemša poras? Man – ne. Aš turiu mišrią odą, kai kurios zonos riebalauja. Šis balmas visiškai nepadidino riebalumo ar neatnešė spuogų. Atvirkščiai, atrodė, kad oda nustojo per daug riebalauti, nes gavo pakankamai drėgmės iš apsauginio sluoksnio. Bet viskas individualu. Reikia išbandyti.
Kaip kvapuoja šis lavendinis tallow balmas? Atvirai? Kaip tikra, šiek tiek žali lavanda. Ne saldainių. Ne prabangios parduotuvės kvapas. Kaip sodo lavanda, kurią suspaudei delnuose. Kvapas stiprus iš stiklainio, bet ant odos ilgai nelieka. Jei nemėgsti stiprių kvapų, galvočiau apie variantą be kvapo.
Na, štai. Aš ne ekspertas. Tiesiog radau daiktą, kuris man padėjo. Jei tavo oda žiemą kenčia, jei jau išbandei viską ir niekas neveikia, gal verta pabandyti šį mažą stiklainį iš tos Etsy dirbtuvės. Aš buvau skeptiškas, bet dabar jį tiesiog naudoju. Ir mano oda dėkoja. O katė galiausiai priprato prie kvapo.
